Kaip gera po poros metu vel grizti prie lietuviskos juros. Gal ji nera silta, ne tokia skaidri ir ne smaragdines spalvos, bet ji tokia miela ir sava..
O jei dar atsistoji ant Parnidzio kopos ir sudainuoji daina, kuri atrodo tik cia ir turi buti dainuojama, tuomet visai saldu sirdy tampa :)
... Nes cia svyturys aa ...
... Uz nugaros aa ...
... Nes cia desinej ir kairej vanduo ...
... Jei leisi akis aa ...
... Vejui paliest aa ...
... Tavo sirdis nebebus akmuo ...
... Tavo sirdis nebebus akmuo ...
Beje didelis ACIU, jums visiems ten buvusiems su manim: broliui, Vykintai, Chepui, Jurgiui (barzda uzgis kol zenysies), Rokui, Ryciui, Shariui ir Simutei.
No comments:
Post a Comment